Krovininis transportas yra būtinas šiuolaikinei ekonomikai. Jis palengvina prekių judėjimą iš gamybos įmonių į mažmeninės prekybos vietas ir galiausiai į vartotojų rankas. Tačiau krovininio transporto poveikis aplinkai yra didelis, nes jis prisideda prie oro taršos, klimato kaitos ir kitų aplinkosaugos problemų. Šiame straipsnyje nagrinėjamas krovininio transporto poveikio aplinkai mastas ir būtinybė skubiai pereiti prie tvaresnės praktikos.
Oro tarša ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas
Krovininis transportas, ypač kelių transportas, labai prisideda prie oro taršos. Dyzeliniai varikliai, kurie vyrauja sunkvežimiuose, išmeta teršalus, pavyzdžiui, kietąsias daleles (KD), azoto oksidus (NOx) ir sieros dioksidą (SO2), kurie kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Šie teršalai gali sukelti kvėpavimo takų ligas ir prisidėti prie smogo ir rūgščiųjų lietų susidarymo.
Krovininis transportas taip pat prisideda prie klimato kaitos. Tarptautinio transporto forumo duomenimis, 2020 m. krovininis transportas išmetė apie 10 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, o didžioji dalis šio kiekio tenka krovininiam kelių transportui. Kadangi pasaulinė prekyba ir toliau auga, manoma, kad krovininio transporto indėlis į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą didės, jei nebus imtasi reikšmingų pokyčių.
Triukšmas ir buveinių trikdymas
Krovininis transportas taip pat kelia triukšmą, kuris gali trikdyti žmonių populiacijas ir laukinę gamtą. Transporto infrastruktūros, tokios kaip keliai, geležinkeliai ir uostai, statyba taip pat gali sutrikdyti vietos ekosistemas ir lemti daugelio rūšių buveinių nykimą.
Vandens tarša
Krovininis jūrų transportas gali sukelti vandens taršą dėl balastinio vandens išleidimo, dėl kurio į naujas aplinkas gali patekti invazinių rūšių. Be to, dėl krovininių laivų avarijų gali išsilieti nafta ir pakenkti jūrų ekosistemoms.
Išteklių naudojimas ir atliekos
Krovininis transportas sunaudoja daug iškastinio kuro ir prisideda prie jo išeikvojimo. Be to, krovinių vežimas prisideda prie atliekų susidarymo, nes pasibaigus transporto priemonių ir infrastruktūros eksploatavimo laikui jos utilizuojamos, taip pat susidaro padangų ir stabdžių susidėvėjimo dalelių.
Kelias į tvarų krovininį transportą
Nors krovininio transporto poveikis aplinkai yra didelis, yra keletas strategijų, kaip šį poveikį sumažinti ir pereiti prie tvaresnės praktikos.
Efektyvumo didinimas. Krovininių transporto priemonių degalų naudojimo efektyvumo didinimas gali gerokai sumažinti jų poveikį aplinkai. Tai galima pasiekti tobulinant technologijas, gerinant transporto priemonių techninę priežiūrą ir mokant vairuotojus.
Modalinis perėjimas. Krovinių vežimo perkėlimas iš kelių transporto į ekologiškesnes transporto rūšis, pavyzdžiui, geležinkelį ar laivybą, gali padėti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
Elektrifikavimas. Elektra varomos krovininės transporto priemonės neišmeta jokių išmetamųjų dujų ir gali būti varomos atsinaujinančia energija, todėl jos yra perspektyvi tvaraus krovininio transporto priemonė.
Logistikos optimizavimas. Logistikos tobulinimas, pavyzdžiui, geresnis maršrutų planavimas ir krovinių optimizavimas, gali padidinti krovinių vežimo efektyvumą ir sumažinti jo poveikį aplinkai.
Krovininio transporto poveikis aplinkai yra didelis, tačiau yra aiškių būdų, kaip siekti tvaresnės praktikos. Kadangi susiduriame su neatidėliotinu poreikiu mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir riboti žalą aplinkai, perėjimas prie tvaresnio krovininio transporto bus labai svarbus. Tam reikės bendrų vyriausybių, pramonės ir vartotojų pastangų, tačiau nauda – sveikesnė planeta ir tvarus ekonomikos augimas – tikrai verta pastangų.
